- karšinti
- 1 káršinti (-yti Skr), -ina, -ino tr. 1. M, Kv prižiūrėti, išlaikyti pasenusį, paliegusį žmogų; duoti išimtinę: Káršink sukaršusį, pasenusį karšinčių J. Įbodo senąjį káršinti J. Mano kaimynas káršina senelį Akm. Jį ligi gyvos galvos káršinsiu J.Jabl. Sūnus káršina savo tėvus Sr. Ugdau sūnų, ir jis užaugęs turės mane seną už tai karšinti MPas. Kaip jie (vaikai) mane káršins – nežinau Btg. Senąjį tėvą karšino, porą vaikų augino rš. ^ Verčiau mažą auginti, negu seną karšinti Bsg. Mergas, marčias linksminau, senas bobas karšinau JD659. Abu seni, abu nori káršinami Tv. 2. refl. būti išlaikomam senatvėje, gauti išimtinę: Karšinuosi pas žentą Brs. Anam gerai buvo káršintis: didelę išimtinę turėjo Žd. Iš tos pensijos, suirus sveikatai, turį ir patys karšintis, ir savo vaikams dar ištekti pinigo J.Jabl. Svetur pasipelnę, į namus karšintis grįžo S.Dauk. 3. Slm marinti; budėti prie mirštančio ar mirusio žmogaus: Kaimynai káršina blogą ligonį J.Jabl. Ją karšino nelaimės draugė A.Vien. | Susiedas mirė, tai visi nuėjo karšintų LTR(On). 4. refl. baigti amžių, mirti: Nebeturiu nei jėgų, nei dantų, jau visai káršinuos Trk. 5. laukti javų nunokstant, nokinti: Káršinu javus J. 6. šerti, prižiūrėti gyvulius: Eik greičiau karšint gyvulius Graž. \ karšinti; apkaršinti; iškaršinti; nukaršinti; pakaršinti; prikaršinti; užkaršinti
Dictionary of the Lithuanian Language.